ALEKSANDRA LAMY („Dėl visko kalta meilė“): „Viskas įmanoma, jei tik panorėsite“

Jau šį penktadienį, birželio 8 dieną, kino teatrų salėse bus galima pamatyti naują klasikinę prancūzų romantinę komediją „Dėl visko kalta meilė“.Juostos siužeto centre – sėkmingas verslininkas ir egoistiškas mačo Žoslenas (vaidina Franc Dubosc, jis yra ir šio filmo režisierius bei scenarijaus autorius) nesivaržo imtis bet kokių priemonių, kad galėtų suvilioti moterį. Bet kartą jis atsiduria gana keblioje padėtyje. Vyras susipažįsta su žavia simpatiška orkestro smuikininke Florens ir pats tampa savo apgaulingo žaidimo įkaitu.

Moterišką grožį spinduliuojančią Florens vaidina Aleksandra Lamy („Seksomanai“, „Laimingasis Lukas“). Žymi prancūzų aktorė dalinasi mintimis apie savo heroję ir jos unikalumą.

Aleksandra, kas šioje istorijoje Jus patraukė, kad sutikote vaidinti?Miela, gerai parašyta romantinė komedija be jokių banalybių ir sarkazmo man tikrai padarė įspūdį. Dvi asmenybės, neturinčios nieko bendra, patraukia viena kitą – tai be galo jautru, miela ir teikia viltį. Meilė panaikina skirtumus.

Ar sėdėjimas neįgaliojo vežimėlyje kaip nors pakeitė Jūsų vaidybą? Ar tai buvo eilinis vaidmuo?Aš daugiau dėmesio skyriau viršutinei mano herojės kūno daliai, nes viskas vyksta būtent čia. Reikėjo padirbėti ir su jos šypsena. Norėjau, kad mano herojės veidas tiesiog šviestų, prikaustytų vyro žvilgsnį. Paskui bandžiau priprasti nejudinti kojų, pamiršti apie jų egzistavimą, kad aš jomis kažkada naudojausi. Atvirai kalbant, tai nebuvo paprasta.

Darosi vis sunkiau ir sunkiau juoktis iš bet kokių dalykų. Ar nepagalvojote, kad tai – rizikingas projektas?Žinoma, tokia mintis šmėkštelėjo. Dabar bet ką gali sakyti ar daryti – vis tiek rizikuoji už tai gauti pylos. Bet šiame filme nėra jokios paslėptos minties, jokios pašaipos, jokio blogio. Kai viskas taip sudėliota, galima juoktis iš ko tik nori. Be to, pats juokingiausias personažas filme yra ne neįgaliojo vežimėlyje sėdinti Florens, o sveikasis Žoslenas.

Kartą paryčiui Florens, kurios kojos paralyžuotos, neša rankose savo aukštakulnius taip, lyg būtų šokusi visą naktį. Tai taip poetiška…Taip, iš tiesų. Dėl to aš ir myliu šį filmą. Franc‘as Dubosc‘as turi labai subtilų humoro jausmą. Žiūrovai turi ne tik smagiai pasijuokti, juos turi pagauti visos tos emocijos.

Kokią žinutę žiūrovams jautėte nešanti?Viskas įmanoma, jei tik panorėsite. Ir dėl to turite kovoti. Manau, kad tai – labai optimistiška žinutė, jau nekalbant apie meilę, kuri čia yra svarbiausia. Skamba šabloniškai, bet ir šiandien meilė gali nutrinti skirtumus ir peržengti visas ribas.