Unikali dokumentinė juosta „Valstybinės laidotuvės“ – riba tarp gedulo ir beprotybės

Praėjus 66 metams po Josifo Stalino mirties, garsus ukrainiečių režisierius – Sergejus Loznica, savo naujausiam filmui, kruopščiai atrinko dar nematytus, unikalius kadrus iš diktatoriaus laidotuvių. Lapkričio 22 dieną kino juostoje „Valstybinės laidotuvės“ išvysime grandiozinį, bauginantį ir groteskišką, trijų dienų trukmės laidotuvių spektaklį, kuriame atskleidžiamas protu nesuvokiamas asmens kulto garbinimas.

S. Loznica, pasitelkęs milžiniškos apimties filmuotą medžiagą, rastą Rusijos valstybiniame kino ir fotodokumentų archyve Krasnogorske, šiuolaikinį žiūrovą pakvies stebėti prieš beveik 7 dešimtmečius vykusį, didelio žmonių aukų skaičiaus pareikalavusį, makabrišką laidotuvių spektaklį.

Net 135 minutės unikalaus, niekur nematyto vaizdo iš laidotuvių žmogaus, prasimaniusio savo vardą, gimimo datą, tautybę, išsilavinimą ir visą praeitį tam, kad pakeistų istoriją ir vaidintų nepakeičiamo diktatoriaus vaidmenį. Bemaž 200 operatorių visoje Sovietų Sąjungoje filmavo „didįjį atsisveikinimą“, vaizdą fiksuodami ant dviejų kino juostų – juodai baltos ir spalvotos. 35 valandų trukmės dokumentinės juostos buvo uždraustos rodyti tuometinių vadovų ir ilgus dešimtmečius nugulė archyvuose, kol buvo prikeltos naujam gyvenimui.

Įvykiai, rodomi ekrane, trunka tris paras. Vos paskelbus apie plieninio diktatoriaus J. Stalino mirtį pasaulis, atrodo, nustojo suktis. Mirties šmėkla nuvilnijo per visą tuometinę sovietinę visuomenę, palietė kiekvieną nuo aukščiausių iki žemiausių jos sluoksnių. Milijonų žmonių akyse tvenkėsi ašaros, o pavargusiuose veiduose tvyrojo liūdesys. Šoko būsena, kurią sukėlė radijo pranešimai, iššaukė masinę isteriją. Mirė „žmonijos laimės šaltinis“, „vadas ir mokytojas“ – žmogus, kurio „didieji“ darbai išliks atminty per amžių amžius…

Neregėta pompastika, gėlių jūra, aukštų valstybės pareigūnų kalbose kuriamas diktatoriaus nemirtingumo kultas, nesibaigiantis žmonių srautas pro savojo „tėvo“ karstą, traukinių ir garlaivių sirenų gausmas – visa toji realybė įtrauks žiūrovą į absurdišką spektaklį.

„Man itin svarbu žiūrovą įtraukti į šį išgyvenimą – ne kaip nešališką istorinio įvykio stebėtoją ar retos archyvinės filmuotos medžiagos mėgėją, tačiau kaip dalyvį, kaip grandiozinio, bauginančio ir groteskiško reginio, atskleidžiančio tironiškojo režimo esmę, liudytoją“, – teigia režisierius.

Filmą „Valstybinės laidotuvės“ montavo nuolatinis S. Loznicos bendradarbis montažo režisierius Danielius Kokanauskis, garso dizainą kūrė Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis garso režisierius Vladimir Golovnitski, vaizdo medžiagą restauravo Jonas Zagorskas. Filmą prodiusuoja Maria Choustova iš kino kompanijos „Atoms&Void“ (Nyderlandai), dalyvaujant Lietuvos kino gamybos kompanijai „Uljanos Kim studija“ ir Current Time TV (JAV). Filmo gamybą parėmė „Lietuvos kino centras“.