Uncategorized @lt

Svetur įvertintas D. Šarutytės „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ pristatytas kviestinei publikai

Šiandien įvyko režisierės Dovilės Šarutytės filmo „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ nacionalinė premjera. Raudonuoju kilimu į kviestinę premjerą žengė aktoriai: Vaidotas Martinaitis, Larisa Kalpokaitė, Darius Gumauskas, Lina Rastokaitė, kino režisierius Sergejus Loznica, atlikėjas Free Finga ir kiti.
Debiutinio D. Šarutytės filmo „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ pasaulinė premjera įvyko prieš metus Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“. Vėliau filmas buvo parodytas šešiolikoje tarptautinių kino festivalių. Transilvanijos kino festivalyje pelnė specialų žiuri prizą, Valensijos kino festivalyje „Cinema Jove“ jaunųjų žiūri filmas buvo apdovanotas kaip geriausias vaidybinis filmas.
„Tai, kad filmas per vienerius metus apkeliavo daugybę festivalių– didelis įvertinimas debiutuojančiai režisierei. Dovilė iš tiesų įdėjo daug širdies į šį asmenišką kino pasakojimą ir tai įvertino ne tik festivalių žiuri, solidžių kino platformų apžvalgininkai bei kino kritikai, bet ir žiūrovai. Norisi tikėti, kad ir Lietuvoje šis filmas ras kelią į publikos širdį. Nes tai yra aštrus, sąmojingas ir šviesus filmas, kurį verta pamatyti,“ – sako filmo prodiuserė Uljana Kim.
Filme „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ režisierė dalinasi savo pačios gyvenimo istorija. Išgyvenusi tėvo netektį, kūrėja kino kalba pasakoja su kuo susiduria neturintys laiko gedėti artimieji, kai jiems tenka skubiai organizuoti atsisveikinimą. D. Šarutytė yra sakiusi, kad kurdama filmą, ji norėjusi, kad jos herojei džiaugsmas dėl “renginio” sėkmės nors trumpam užgožtų patį gedulą. Todėl filmo herojė, kurią įkūnijo aktorė Agnė Misiūnaitė, norėdama suorganizuoti tobulas laidotuves, pakliūna vis į kurioziškesnes situacijas.
„D. Šarutytei debiutiniame filme pavyksta įgyvendinti sunkią užduotį – išreikšti begalinę gedulo širdgėlą, o kartu su Agnės Misiūnaitės subtiliu pasirodymu užkloti ją jausmingu empatijos šešėliu,“ – yra sakęs kino kuratorius Andrei Tănăsescu.
Filmui keliaujant po pasaulį, ne vienas kino kritikas pastebėjo, kad Dovilei pavyko sukurti, tiek pat pat aštrų, kiek ir jautrų, intymiai atvirą kino pasakojimą, kurį, jei reikėtų įtalpinti į žanro rėmus galima būtų pavadinti drama su absurdo komedijos elementais.
„Tai filmas, kuriame neįtikėtinai gražiai, harmoningai režisierė apjungia dokumentinę ir vaidybinę medžiagą, taip sukurdama išbaigtą, gilų ir įdomų kino pasakojimą,“ – po premjeros sakė kino režisierius Sergejus Loznica.
„Jei kažkam kyla klausimai kokie turėtų būti santykiai su tėvais, artimaisiais, siūlyčiau pažiūrėti šį filmą. Jis galbūt padės rasti atsakymus,“ – kalbėjo kino režisierius Artūras Jevdokimovas.
Pati režisierė sako, kad jai susitikimas su lietuvių žiūrovais ypatingai svarbus. „Nacionalinė premjera, matyt, ypatinga kiekvienam kūrėjui. Labai svarbu kaip tave priims namuose, net, jei pasitikrinai ar filmas paveikus kitose šalyse ir jų kontekstuose. Bet pakviesti į savo filmą tautiečius, tai tas pats kaip klasiokams skaityti savo parašytą poemą ir jaudintis, kaip ją supras ir ar įvertins,“ – sako režisierė D. Šarutytė.
Lietuvos kino teatrų žiūrovams filmas „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ bus pristatytas lapkričio 25 dieną.
Filmą prodiusavo Uljana Kim. Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Filmas „Malonumų namai“ – po katalikiškų studijų į garsiausius Berlyno bordelius

Jau šį savaitgalį kino teatruose – tikrų įvykių įkvėpta jausminga istorija, sukėlusi visuomenėje didelį atgarsį „Malonumų namai“. Kino juosta sukurta pagal jaunos rašytojos Emos Becker autobiografinį romaną „Namai“. Skandalingame filme rašytoja pasakoja savo gyvenimo istoriją, apie tai kaip ji savo noru praleido garsiausiuose Berlyno viešnamiuose daugiau nei 2 metus. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka žavioji Ana Girardot.
Po katalikiškos literatūros studijų Sorbonoje 2013 m. Emma Becker išvyko į Berlyną. Pasivadinusi Justinos slapyvardžiu, ji įsidarbina garsiuosiuose Berlyno bordeliuose, kurie pasak rašytojos turėjo „sielą“ ir, kuriuose ji buvo „laiminga“. „Manęs niekas nevertė dirbti viešnamiuose, dariau tai savo noru, vedama smalsumo bei įsitikinimo, kad norint parašyti gerą romaną, reikia jį išgyventi iš vidaus. Norėjau patirti šią būseną, kurios funkcija pati seniausia – teikti malonumą vyrams “, – atvirauja šokiruojančio romano autorė Ema Becker.
Pagrindinio vaidmens atlikėja Ana Girardot, savo rolę filme „Malonumų namai“ pristato grakščiai, atvirai ir itin subtiliai. „Man patiko, kad mano kuriama herojė yra laisva moteris, kuri priima savo troškimus tokius, kokie jie yra ir visiškai nesijaudina dėl kitų žmonių nuomonės, net ir tada, kai sulaukia kritikos – ji drąsiai tęsia savo eksperimentą. Šis filmas patvirtina, kad moterys yra daugialypės ir kad jų seksualumas gali būti netikėtas, netgi šokiruojantis. Kad esu šio filmo dalis – esu nepaprastai laiminga“, – pasakoja Ana Girardot.
Kino ir literatūros kritikai priblokšti rašymo ir kine kuriamo vaizdo grožio ir autorės minčių perteikimo šia itin subtilia tema. Pasak kritiko Araund Vivant – „visame siužete vyrauja kažkokia nepaaiškinama estetika – knyga ir filmas turėtų pasakoti apie prostitucijos užkulisius, tačiau tai, kur kas subtilesnis kūrinys, paliečiantis žmogaus jausmus, kuomet visiškai atsiduodi tam, ką darai“.
„Tai labai žmogiškas ir subtilus pasakojimas, kuriame yra kažkas apgailėtino, bet kartu ir labai jaudinančio. Visi kuriami herojų paveikslai atskleidžia laukinę žmogaus prigimtį. Moterys filme – turinčios galios, žaidžiančios savo geismu, vyrai – jaučiantys geidulius, seksualinę kančią, meilės trūkumą, nes jie vieniši ir yra priversti ieškoti trumpalaikio jausmo viešnamiuose“, – pasakoja savo įspūdžius rašytojas Fredericas Beigbederis.