S. Dikčius apie filmą „D diena. Prieš audrą“: kine nesu matęs tokios meteorologinės įtampos

Likus vos kelioms paroms iki vienos svarbiausių karinių operacijų pasaulio istorijoje, jos sėkmė ima priklausyti nuo dalyko, kurio negali kontroliuoti net didžiausia kariuomenė. Tikrais įvykiais paremtas karinis trileris „D diena. Prieš audrą“ nukelia į 1944-ųjų birželį. Beveik 160 tūkst. sąjungininkų karių rengiasi persikelti per Lamanšo sąsiaurį, tačiau virš Atlanto formuojasi audra. Britų meteorologas Džeimsas Stagas (akt. Andrew Scottas – „Ripley“, „Mes – svetimi“) turi įtikinti sąjungininkų pajėgų vadą Dvaitą Eizenhauerį (vaidina Oskaro laureatas Brendanas Fraseris – „Banginis“, „Mumija“) atidėti operaciją, nors absoliučios garantijos dėl orų neturi niekas.

Artėjant premjerai filmas specialioje peržiūroje buvo parodytas Lietuvos meteorologijos profesionalams. Jiems karinio trilerio centre atsidūrusi drama pasirodė neįprastai pažįstama ir jaudinanti. Klimato kaitos tyrinėtojui ir buvusiam sinoptikui Silvestrui Dikčiui viena stipriausių filmo pusių tapo būtent tai, kaip tiksliai jame parodytas meteorologo darbas ir jo nematoma įtampa.

Filme Staggo situacija šią profesinę įtampą padidina iki beveik neįsivaizduojamo masto. Jo prognozė skirta ne laikraščiui ir ne savaitgalio planams, nuo jos priklauso karinės operacijos sėkmė ir daugybės žmonių gyvybės.

„Žiūrėdamas net pagalvojau, kad tai, ką Stagas sugebėjo padaryti turėdamas to meto duomenis ir priemones, šiandien atrodo beveik neįtikėtina. Turime puikių meteorologų, bet esame taip pripratę prie skaitmeninių modelių, kad dalį gebėjimo iš labai ribotų duomenų nustatyti atmosferos ateitį, ko gero, jau esame praradę“, – sako S. Dikčius.

Pasak jo, būtent todėl „D diena. Prieš audrą“ veikia ne vien kaip karinis filmas.

„Tai filmas apie karą, bet kartu ir apie profesionalumą bei atsakomybę priimti sprendimą tada, kai mokslas negali tau duoti šimtaprocentinės garantijos. Keliose vietose jis mane tikrai stipriai sujaudino. Po seanso mano buvusi vadovė net priėjo apsikabinti, buvo matyti, kad buvę kolegos meteorologai filmą išgyveno labai asmeniškai. Kine nesu matęs taip dramatiškai ir taip taikliai atskleistos meteorologinės įtampos.“

Peržiūroje dalyvavę Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai filme taip pat atpažino gerai pažįstamą profesinį jausmą.

„Tas nepakartojamas laukimo jausmas, kai tarsi žinai, kas turėtų netrukus įvykti, ir lauki, ar gamta tai patvirtins. Nesvarbu, ar prieš daugiau nei 80 metų, kai stebėjimų informacijos buvo labai mažai, ar dabar, kai pasitelkiami meteorologiniai palydovai, radarai, superkompiuteriai ir dirbtinis intelektas – stichijos neskuba išduoti savo prigimties paslapčių“, – po peržiūros sakė vienas specialistų.

Kitas filmo žiūrovas iš meteorologų bendruomenės teigė, kad juosta „labai tiksliai parodo, ką iš tiesų reiškia būti sinoptiku – tą įtampą ir atsakomybę, kurią jauti prognozuodamas ekstremalius orus ir žinodamas, kad nuo tavo prognozės priklausys kitų žmonių sprendimai“.

S. Dikčiui ši filmo peržiūra priminė ir jo paties darbo sinoptiku patirtį.

„Buvau dar jaunas, nedaug patirties turintis sinoptikas ir per vieną budėjimą teko prognozuoti labai stiprią audrą. Tokia prognozė nėra tik sakinys per radiją ar televiziją, perspėjimai keliauja tarnyboms, uostams, geležinkeliams, daugybei institucijų. Atsakomybės jausmas tada buvo milžiniškas“, – prisimena jis.

Po prognozės liko tik laukti.

„Pamenu, kad kai vėjas pagaliau sustiprėjo ir Vilniuje pradėjo kaip reikiant siūbuoti medžiai ir pamačiau gūsių plakamą reklaminį stendą, žinojau, kad prie jūros audra jau įsisiautėjusi. Tik tada pajutau palengvėjimą. Skamba paradoksaliai, bet vykstant pavojingam reiškiniui meteorologai dažnai džiaugiasi, kad atmosfera elgiasi taip, kaip prognozavai, ir tavo perspėjimas buvo pagrįstas.“

Tikrais įvykiais paremtas režisieriaus Anthony Maraso („Mumbajaus viešbutis“) karinis trileris „D diena. Prieš audrą“ Lietuvos kino teatruose nuo rugsėjo 11 dienos.