admin

„Forum Cinemas Vingis“ kino centre rugsėjo 4 dieną iškilmingai pristatytas naujausias režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Yesterday“ apie 7 dešimtmečio roko muziką Lietuvoje, bigbyto ir bitlomanijos epochą, kuri savyje nešė nepaprastą jėgą, begalinį laisvės troškulį, naujų idėjų alkį ir ypatingą meilę muzikai.

Pasveikinti režisieriaus ir visos kūrybinės komandos į išskirtinį filmo pristatymo vakarą rinkosi gausus būrys svečių. Ant raudonojo kilimo kartu su būriu muzikantų, politikų, visuomenės veikėjų, teatro ir kino aktorių  pasirodė ir 70 – tųjų roko žvaigždės, kurių garbei, jų kuriamai muzikai ir skirtas šis filmas. Tarp susirinkusiųjų buvo galima pamatyti Algirdą Kaušpėdą, Darių Užkuraitį, Aistį Mickevičių, Algirdą Dainavičių, Dalią Kutraitę, Janiną Matekonytę, Vytautą Juozapaitį, Vidą Ramaškienę, Povilą Meškėlą, grupes: „Biplan“, „Timid Kooky“, „Kamanių šilelis“. Filmo pristatyme apsilankė senieji rokeriai –  „Eglutės“ grupės vokalistė Jūratė Dineikaitė, grupių „Nuogi ant slenksčio“, „Kertukai“, „Antanėliai“ atstovai.

Renginio metu kviestiniai svečiai, prieš kino seansą, išgirdo itin populiarius 70 – tųjų  metų Olego Zacharenkovo, Kęstučio Antanėlio bei grupės „Kertukai“ roko gabalus, kuriuos atliko grupės „Plieninės varlės“ nariai Povilas ir Julijus Girdeniai.

„Prisimenu tuos laikus, kada negalėjome nešioti ilgų plaukų, įdomu kuo tai baigtųsi man… Be džinsų negaliu gyventi, o jeigu būčiau gyvenęs tais laikais, greičiausiai džinsai būtų sukarpyti, jeigu būčiau grojęs gitara – greičiausiai būčiau plėšęs pianinus ir vogęs gitaros stygas. Tokie buvo laikai. Smagu, kad šiandien su mumis salėje yra gyvi šios epochos liudininkai“, – savo mintimis, pristatydamas filmą dalijosi režisierius Audrius Juzėnas. Užgesus šviesoms kino salėje premjeros svečiai buvo nukelti į praeitį, į 70 – tuosius metus, kuomet Lietuvos miestuose ir miesteliuose šėlo jo didenybė rokas.

Filmas „Yesterday“ – odė lietuviško roko milžinams – gyvas, įtaigus pasakojimas apie tai, kas buvo lietuviškas rokas, kokią žinią jis skleidė, ką išgyveno jį groję ir klausę fanatai. Nors vaizdinės medžiagos iš to meto kultinių lietuviškų roko grupių pasirodymų scenose praktiškai neišlikę, vis tik filmo kūrėjai, peržiūrėję kalnus kino kronikų, pasitelkę archyvinę medžiagą iš JAV prezidento R. Reigano bibliotekos, Lietuvos valstybės bei asmeninių roko pionierių archyvų, Romualdo Požerskio hipių eros filmuotus kadrus, meistriškai atkuria bitlomanijos epochą. Originali to meto grupių atliekama muzika tapo filmo garsinio takelio dalimi, o kompozitoriaus Tito Petrikio, sukurta tam istoriniam laikmečiui kino muzika, filmo širdimi. Filmas tarsi garsioji „The Beatles“ daina „Yesterday“, skiriama bitlomanijos epochos garbei, tam kas buvo vakar, yra šiandien ir bus rytoj.

Po peržiūros vykusioje klausimų ir atsakymų sesijoje A. Juzėnas padėkojo už didžiulį palaikymą ir pabrėžė, kaip svarbu išsaugoti roko muzikos palikimą ateities kartoms.

Nuo rugsėjo 1 dienos kino teatruose vaikams ir visai šeimai pačias geriausias nuotaikas dovanojantis lietuviškai dubliuotas filmas „Lesė. Naujas nuotykis“. Čia yra viskas, ko reikia mažiesiems žiūrovams – humoro, įtampos, pačių tikriausių nuotykių! Ar žinojote, kad puikioji pagrindinė šio filmo aktorė – pūkuotoji Lesė yra visai ne patelė, o patinėlis vardu Banditas.

Praėjo lygiai 80 metų nuo tada, kai kino ekrane pirmą kartą dienos šviesą išvydo draugiško, visuomet padėti skubančio šuniuko Lesės nuotykiai. Naujojoje filmo dalyje „Lesė. Naujas nuotykis“ režisierius Hanno Olderdisschenas, įrodo, kad istorija apie berniuko ir kalytės Lesės draugystę neprarado savo magijos ir šiandien.

Kino istorija sako, kad visuomet, kai tik didžiuosiuose kino ekranuose pasirodydavo filmas apie ilgaplaukį kolį Lesę, vaidmenys atitekdavo šios veislės patinėliams. Pagrindinė priežastis, kodėl taip nutinka yra ta, kad filmavimai nuolat vyksta vasaros sezonu, būtent tada, kai abiejų lyčių šunys keičia kailį. Pasak dresuotojo D. Weatherwax kolių veislės patinai turi storesnį kailį, o per kailio keitimo sezoną jie atrodo daug pūkuotesni,  nei patelės.

Prieš daugelį metų pirmasis aktorius šuo, suvaidinęs filme Lesę buvo šuo vardu Palas.  Dalyvavęs  keturkojų atrankoje, pagrindiniam vaidmeniui gauti, jis vienintelis iš viso būrio sugebėjo drąsiai perplaukti upę, taip Palas gavo pagrindinį vaidmenį ir tapo garsiausiu šunimi pasaulyje.  Vėlesniuose Lesės filmuose filmavosi daug kitų patinėlių: Spook, Baby, Mire, Hey Hey ir kiti.

Filme „Lesė. Naujas nuotykis“ pagrindinio vaidmens atlikėjas kolis vardu Banditas. Pūkuotasis aktorius gyvena specialioje gyvūnų – kino žvaigždžių rančoje Vokietijoje  su  ožkomis, katėmis, avimis, triušiais, šunimis ir kitais gyvūnais, kurie filmuojasi įvairiuose filmuose. Skirtingai, nei filme drąsuolė Lesė – Banditas  realiame gyvenime ramus, lėtas šuo. „Galbūt dėl lėto jo būdo šis pūkuotis puikiai vykdo visas komandas filmavimo aikštelėje. Po kiekvienos gerai atliktos užduoties Banditas gauna skanėstų, tai jam geriausias apdovanojimas“, – juokiasi jo dresuotoja Farina Klause. Pasak dresuotojos šuns asmeninės savybės turi didžiulę įtaką filmuojant filmą. „Banditas gavo Lesės vaidmenį  dar ir dėl to, kad mėgsta būti dėmesio centre, jo visai netrikdo 30 – 40 žmonių filmavimo grupė, yra imlus naujoms užduotims ir su juo labai malonu dirbti“, –  pažymi F. Klause.

Smagi istorija visai šeimai apie nepaprastą draugystę, pasitikėjimą ir kartu įveiktas kliūtis kino teatruose nuo rugsėjo 1 dienos.

„Oskarinės“ trilogijos „Žiedų valdovas“ režisierius Piteris Džeksonas filmą „Kalbėk su manimi“ apibūdino kaip geriausią siaubo filmą per daugelį metų. „Intensyvus ir įtemptas,  negailestingai bauginantis ir trikdantis. Tai nėra tik geras filmas, tai labai, labai geras filmas“,  – pagyrų negailėjo režisierius vienam didžiausių šių metų siaubo fenomenui „Kalbėk su manimi“.

Šiurpiausiu ir geriausiu siaubo filmu prestižiniame „Sundance“ festivalyje pripažintas filmas, puikiai įvertintas ir  „Fantasia“ kino festivalyje, kur jam įteiktas Publikos apdovanojimas.

„Kalbėk su manimi“ – sugeba giliai įsmeigti adrenalino švirkštą į žiūrovų sąmonę ir per 95 minutes priverčia aiktelti, net kiečiausią siaubo  filmų faną.

„Kurdami filmus savo kanale ir debiutuodami didžiuosiuose ekranuose mes mėgstame nesumeluotą atvirumą, o tai daugeliui įdomu.  Išskirtinis australų siaubo žanras, bei kiti australiški akcentai filme  – sulaukė didelio kino  gerbėjų atgarsio bei pagyrų visame pasaulyje“, –  pastebi Danny Philippou.

Kaip ir daugelis režisūrinių debiutų šis siaubo filmas – galingas jaunų itin talentingų žmonių proveržis, kuris jau „sudrebino kinkas“ daugybei kino žiūrovų visame pasaulyje. „Visada jaučiau kūrybinį alkį, kurdamas vaizdelius „Youtube“  tyliai galvojau apie tai, kaip vieną dieną sukursiu tikrai dėmesio vertą siaubo filmą. Galiausiai, kai pradėjau kurti – viskas tiesiog išsitaškė. Niekada niekur taip savęs neišreiškiau, kaip šiame filme –  filmo idėja tiesiog išplaukė iš manęs. Nieko panašaus nebuvome darę „Youtube“,  – atvirauja režisierius M. Philippou.

Filmas toks tikroviškas, kad jautiesi, jog pats dalyvauji moderniame spiritizmo seanse, o ranka pati tiesiasi į tave, kad paliestum jos šaltus pirštus ir iš savo pasąmonės išsikviestum demonus. „Jeigu dalyvautumėte tokiame spiritizmo vakarėlyje, esame tikri, kad ir pats norėtumėte paliesti ranką – tai įtraukia. Mums svarbu, kad žiūrovas pats norėtų paliesti ranką! Juk smalsu!“, –  šmaikštauja jaunieji režisieriai.

„Šiuolaikinėje visuomenėje yra liguista manija save bauginti – žmonės lankosi siaubo kambariuose, renkasi kitas su siaubu susijusias pramogas. Kadaise buvo sakoma – neik į tamsų mišką, o štai dabar viskas kitaip, dabar svarbu „padaryti tai ir nufilmuoti“. Šiandieniniam jaunimui  reikia adrenalino! Pažadame čia jo bus su kaupu“,  –  intriguoja filmo kūrėjai.

Aukščiausiais balais kritikų bei žiūrovų įvertintas, filmas „Kalbėk su manimi“ kino teatruose nuo rugpjūčio 25 dienos.

Internete ir kino teatruose pasirodė naujausias Audriaus Juzėno filmo „Yesterday“ anonsas. Filmų „Ekskursantė“, „Vilniaus getas“, „Pelėdų kalnas“ režisieriaus naujausias darbas atveria dar nematytą istorijos puslapį apie 6-7 dešimtmečio roko muziką, bitlų ir bitlomanijos epochą  Lietuvoje.

„Yesterday“ Lietuvos kino teatruose pasirodys rugsėjo 8 – ąją dieną, tai gyvas, įtaigus pasakojimas apie tai, kaip buvo kuriamas lietuviškas rokas, kokią žinią jis skleidė, ką išgyveno jį groję muzikantai ir muzikos fanatai. Prieš daugiau nei 50 metų iš vakarų su trenksmu į mūsų šalį įžengęs bigbytas ir rokenrolas, buvo daugiau nei muzikinė srovė, tai buvo sprogimas atnešęs begalinį laisvės troškulį, naujų idėjų alkį ir ypatingą meilę šiai  muzikai. „The Beatles“, „The Rolling Stones“, „The Shadows“ ir kitų vakarietiškų muzikos grupių muzika pavergė novatoriškumo ir tikrosios laisvės išsiilgusį jaunimą. Persekiojami sovietinės ideologijos jie drąsiai priešinosi bet kokiems suvaržymams kūrė muzikines grupes, rengė pogrindinius muzikos festivalius, rinko milžiniškas gerbėjų minias. Rokas, džinsai bei ilgi plaukai jiems buvo laisvės manifestas, jie svajojo, tranzavo, skaitė Keruaką, naktimis gaudė „Amerikos balso“, „BBC“ ar „Radio Luxembourg“   bangas, maištavo. „Aistra muzikai, laisvės ir individo idėjos buvo tokios stiprios jaunimo tarpe, kad net ir po KGB represijų, sekusių po Kalantos susideginimo, niekur nedingo“, –  pasakoja filmo režisierius Audrius Juzėnas.

Filmo treileryje matyti originalūs, niekur nematyti kino kadrai iš JAV prezidento R. Reigano bibliotekos, Lietuvos bei asmeninių roko pionierių archyvų.  Siekdami sukurti vientisą, įtaigų kino pasakojimą, kuris atspindėtų to laikmečio dvasią, filmo kūrėjai peržiūrėjo bemaž 140 dokumentinių filmų. Vaizdinės medžiagos, įrašų iš to meto kultinių lietuviškų roko grupių, kaip „Kertukai“, „Raganiai“, „Aitvarai“ ir daugelio kitų, nėra išlikę, tačiau archyvuose peržiūrėjus kalnus kino kronikų, pasitelkus Romualdo Požerskio filmuotus kadrus, meistriškai atkuriama bitlomanijos epocha.

Filmas pavadintas vienos garsiausių „The Beatles“ dainos „Yesterday“ garbei yra aliuzija į bitlomanijos epochą, į tai, kas buvo vakar, bet gyva mumyse šiandien.

„Tai filmas apie Lietuvos jaunimą, šešto ir septinto dešimtmečio pradžioje į rankas paėmusį ne šautuvus ir automatus, kaip pokario kovotojai,  broliai ir seserys miškuose, o vakarietiškus ginklus – gitaras, būgnus ir elektrinius vargonėlius, kad roku ir jaunimo muzikos galia sudrebintų geležines uždangas ir pasipriešintų sovietinei sistemai“,  – teigia kino režisierius A. Juzėnas.

Filmo „Yesterday“ gamybą ir platinimą dalinai finansavo „Lietuvos kino centras“ bei „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“.

Prieš du dešimtmečius technologijų milžinę „BlackBerry“ žinojo visas verslo pasaulis. Įmonė į rinką sugebėjo įvesti inovaciją – pirmąjį pasaulyje išmanųjį telefoną, kuris kardinaliai pakeitė žmonijos bendravimo būdą. Svaiginančios sėkmės sulaukusi novatoriška verslo idėja, o vėliau ir skandalinga įmonės žlugimo istorija, persikelia į kino ekranus. Filmas „BlackBerry“ atskleis technologijų ir telekomunikacijų verslo užkulisius, suteiks vertingų įžvalgų verslo startuoliams ir profesionalams.
Prieš du dešimtmečius apie „BlackBerry“ išmanųjį svajojo kiekvienas, o savo rankose jį turėjo tik išrinktieji. Ir kai atrodė, kad visas pasaulis yra telefono kūrėjų kišenėje, pasirodė jis – Steve‘as Jobsas su „iPhone“. Viena klaida, išdidus prisirišimas prie technologijos, nesugebėjimas laiku stoti į konkurencinę kovą bei susitarti su mobiliojo ryšio operatoriais ir nuo beveik 50 proc. išmaniųjų telefonų rinkos JAV bei milijardų dolerių per metus, krenti iki nulio.
Filmo, sukurto pagal knygą „Losing the Signal: The Untold Story Behind the Extraordinary Rise and Spectacular Fall of BlackBerry“, premjera įvyko tarptautiniame Berlyno kino festivalyje – pagyrų jam negaili nei kino kritikai, nei žiūrovai, nei technologijų žinovai. Vieni filmą lygina su Martino Scorsese „Volstryto vilku“, kiti su Davido Fincherio „Socialiniu tinklu“. Kino juostoje pamatysite ir šėlsmą, ir juodąjį humorą bei ironišką požiūrį į Silicio slėnį bei inovatorius. Tuo pat metu tai intriguojantis, kvapą iki paskutinės minutės gniaužiantis trileris, atskleidžiantis technologijų ir telekomunikacijų verslo užkulisius. Kas parduos technologiją: inžinierius ar Harvardo verslo mokyklos absolventas? Kaip persivilioti talentus iš „Google“ ar „Microsoft“? Kaip užkariauti išmaniųjų telefonų rinką?
Verslo startuoliams ir profesionalams režisieriaus Matt Johnson filmas „BlackBerry“ suteiks vertingų įžvalgų apie iššūkius, sprendimų priėmimo procesus, novatorišką mąstymą, reikalingą sėkmei pasiekti. Išmaniųjų telefonų rinkoje būta ir puikių laimėjimų ir sunkių nuopuolių, tad šis filmas būdas suprasti ir tai, kokią didžiulę kainą gali tekti sumokėti už laiku neįvertintas klaidas.
Filmo „Blackberry“ startas kino teatruose nuo gegužės 12 dienos.

Nuo balandžio 21 dienos kino teatruose startuoja lietuviškai dubliuotas nuotykių filmas visai „Erikas Akmenširdis“. Audringomis pasaulio jūromis kartu su paslaptingais piratais į neįtikėtinos fantazijos pasaulį keliauja ir puikiai žiūrovams pažįstama latvių muzikos grupė „BrainStorm“. Grupės lyderis Renārs Kaupers atlieka pirato vaidmenį, o filmo garso takelyje skamba naujausia grupės daina „Alive again“.
„Mums didelė garbė, kad galėjome dalyvauti prie šio filmo kūrybinio proceso. Dirbome prie jo su visa grupe ir patyrėme daug neišdildomų įspūdžių. Daug valandų praleidome kartu su filmo režisieriumi kruopščiai derindami detales, kad sukurtume dainą apie tai, kaip svarbu turėti draugą, kuris padėtų tau sunkiais gyvenimo momentais“, – pasakoja grupės lyderis R. Kaupers.
Prisijungti prie „Eriko Akmenširdžio“ kūrybinės komandos grupei „BrainStorm“ pasiūlė filmo prodiuseriai, kurie be idėjos parašyti dainą filmui, muzikantui pasiūlė ir pirato vaidmenį. „Visas filmavimo procesas buvo nepaprastai smagus, atnešęs galybę naujų patirčių. Įsikūnyti į tokį ekscentrišką ir spalvingą personažą – vienas didelis nuotykis“, – savo įspūdžiais filmavimo aikštelėje dalijosi „BrainStorm“ lyderis.
Dainos „Alive Again” muzikinį vaizdo klipą režisavo grupės „BrainStorm“ būgnininkas Kasparas Roga. „Muzikiniame vaizdo klipe stengėmės pavaizduoti ramią, kinematografinę garso studijos atmosferą, kurioje žiūrovas pasijustų, kad yra filmo kūrimo dalis“. Labai tikimės, kad vaizdo klipe mums pavyko perteikti filmo šilumą“, – akcentavo grupės būgnininkas.
Filmo „Erikas Akmenširdis“ istorija pasakoja apie vienuolikametį berniuką Eriką, kuris mano jog jo širdis akmeninė. Atvykęs į paslaptingą pilį, Erikas susipažįsta su aktyvia ir labai temperamentinga mergaite Marija. Marija turi slaptą planą – surasti bei išgelbėti savo mamą, kurią prie Afrikos krantų pagrobė piratai. Abu vaikai leidžiasi į neįtikėtinų nuotykių kelionę giliausiomis ir paslaptingiausiomis pasaulio jūromis.
Po metų pertraukos „BrainStorm“ sugrįžta į Lietuvą. Vienintelis solinis Baltijos šalių žvaigždžių pasirodymas Lietuvoje šiais metais vyks ilgąjį savaitgalį, balandžio 28 dieną Palangos koncertų salėje.
Filmas „Erikas Akmenširdis“ – brangiausias Estijos vaidybinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant kartu Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Liuksemburgo bei Suomijos prodiuseriais. Filmo gamybą ir platinimą dalinai finansavo „Lietuvos kino centras“.

Sulaukusi 59 metų ji vis dar laikoma grožio etalonu, jos sukurtais vaidmenimis, didžiajame kino ekrane, žavisi visas pasaulis. Italai, vertinantys savo dievaitės Monicos Bellucci gundantį ir rafinuotą įvaizdį, vadina savo tautos diva, italų kultūros ikona. Kino kritikai ne kartą pabrėžė kino žvaigždės unikalų gebėjimą perteikti sudėtingas emocijas, suteikti savo personažams ypatingo tikrumo, gilumo ar net komiškumo. Štai keletas dalykų apie M. Bellucci, kurių, galbūt, nežinojote.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, dešimtojo dešimtmečio pradžioje M. Bellucci pradėjo modelio karjerą. Dirbo kartu su pasaulinio garso mados namais – „Dolce & Gabbana“, „Chanel“, buvo tarptautinių prekių ženklų, „Dior“, „Cartier“ ir „Bulgari” veidas.
1999 m. prancūzų žurnalas „Elle” M. Bellucci pripažino gražiausia pasaulio moterimi.
Aktorės karjerą M. Bellucci pradėjo 1990 m. italų filme „La Riffa”. Aktorės karjera tarptautiniu mastu prasidėjo 1996 m., tuomet ji debiutavo prancūzų filme „Butas“ (pranc. „L’Appartement“), kuriame sutiko savo būsimą vyrą, prancūzų aktorių Vincentą Kaselį.
M. Bellucci dirbo su garsiausiais kino režisieriais. Žavioji italė vadino režisieriaus Franciso Fordo Coppola filme „Drakula“, Melo Gibsono filme „Kristaus kančia“. Ji buvo pirmoji italų aktorė, tapusi Bondo mergina. 2015 m. režisieriaus Sam Mendes filme, apie garsųjį agentą Džeimsą Bondą „Spektras“ suvaidino Liucijos Šiarros personažą.
M. Bellucci bučinys su Keanu Reevesu filme „Matrica. Perkrauta“ pelnė jiems MTV apdovanojimą. Šis bučinys buvo laikomas viena geriausių filmo scenų.
Aktorė dievina savo šalį, italų kultūrą, pasižymi puiku humoro jausmu. „Kai kalbame itališkai – labai daug gestikuliuojame, rėkiame, bet ne todėl, kad esame susipykę, mes tiesiog taip šnekame, tai mūsų genuose“, – pasakoja M. Bellucci. Netrukus kino teatruose pasirodysiančioje komedijoje „Mafia Mamma“ aktorė įkūnys valdingą mafijos boso asistentę. „Kai pirmą kartą perskaičiau šio filmo scenarijų – juokiausi iš visos širdies. Kai moteris įsisuka į mafijos pasaulį, būna nepaprastai juokinga. Mėgstu gerai praleisti laiką filmavimo aikštelėje, tad džiaugiuosi, kad galėsiu būti šio nuotaikingo filmo dalimi“, – atvirauja kino žvaigždė.
2017 m. M. Bellucci buvo ypatinga Vilniaus tarptautinio kino festivalio Lietuvoje viešnia. Ji dalyvavo klausimų ir atsakymų sesijoje ir gavo garbingą apdovanojimą už indėlį į kiną. Aktorė ne kartą išreiškė susižavėjimą Lietuvos kultūros paveldu ir architektūra, gyrė gražų Vilniaus senamiestį, žavėjosi istorinėmis įžymybes. Italų kino žvaigždė yra dalyvavusi Lietuvos kultūrą propaguojančiuose projektuose. 2018 m. įgarsino trumpametražį filmą „Lietuvos magija”, kuriame pristatomos šalies gamtos ir kultūros įdomybės.

Talentingoji australų aktorė Toni Collette savo dinamiškais vaidmenimis ir toliau žavi žiūrovus didžiuosiuose kino ekranuose.
Aktorės T. Collette talentas pelnė jai vienos universaliausių pramogų industrijos atlikėjų reputaciją. Ji meistriškai gali įkūnyti įvairiausius vaidmenis – nuo keistų komiškų iki įtemptų ir dramatiškų vaidmenų.
T. Collette didžiajame kine vaidina nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios. Savo filmografijoje yra sukaupusi įspūdingą vaidmenų skaičių. Pirmą kartą žavioji australė sulaukė kritikų pripažinimo už debiutinį Muriel vaidmenį 1994 m. australų komedijoje-dramoje „Murielės vestuvės” („Muriel’s Wedding”). Nuo to laiko ji vaidino daugelyje pasaulinę šlovę pelniusių filmų, tarp kurių: „Šeštasis pojūtis”, „Mažoji mis”, siaubo filmas „Paveldėtas“.
Naujausiame savo filme – veiksmo komedijoje „Mafia mamma“ žavioji aktorė įspūdingai įsikūnija į mafijos bosės vaidmenį. „Mane pakerėjo šio filmo scenarijaus originalumas, jis privertė mane juoktis – kino juosta tobulai subalansuota, neįprasta ir jaudinanti – tikras geros nuotaikos užtaisas“, – intriguoja aktorė.
Filmo „Mafia mamma“ siužetas šiek tiek primena ir pačios aktorės gyvenimą. 2022 m išgyvenusi skyrybas su savo vyru muzikantu Dave Galafassi, T. Collette stačia galva neria į vaidmenį, kuriame ji – namų šeimininkė iš Amerikos atsitiktinai užtikusi savo vyrą muzikantą „besilinksminantį“ su gražuole dainininke. „Niekas taip nepriverčia aktoriaus įsijausti į atliekamą vaidmenį, kaip išgyventos patirtys“ , – pažymi aktorė .
Šalia įspūdingos aktorės karjeros, T. Collette yra puiki muzikantė ir su savo grupe „Toni Collette & The Finish” yra išleidusi keletą albumų.
Nepaisant sėkmės Holivude, T. Collette išlieka visa širdimi atsidavusi savo amatui. Ji ir toliau meta sau iššūkius su kiekvienu vaidmeniu, o jos gerbėjai nekantriai laukia kiekvieno naujo projekto, kurio ji imasi.

Balandžio 21 dieną Lietuvos kino teatruose pasirodys lietuviškai dubliuotas filmas visai šeimai – „Erikas Akmenširdis“. Nuotykių ir stebuklų kupinas filmas nuves žiūrovus į fantazijos kupiną pasaulį, kuriame užkoduota gili ir pamokanti istorija.
Režisierius Ilmar Raag į kino ekranus perkelia savo unikalią viziją, panardindamas tiek jaunuosius, tiek vyresnius žiūrovus į stebuklingą pasaulį, kupiną nuotykių, pavojų ir didvyriškumo pamokų, kurias išmokęs gali tvirtai žengti gyvenimo keliu.
„Norėjome papasakoti ne tik nuotykių kupiną istoriją, kurioje daug veiksmo ir stebuklų, bet ir perduoti jauniesiems žiūrovams žinią, kad šiame pasaulyje slypi gilesni dalykai, kurie padeda žmogui pažinti save, draugus, artimuosius“, – pasakoja režisierius I. Raag.
„Kai darėme bandomuosius seansus vaikams, sulaukėme puikių atsiliepimų. Vienas dešimtmetis berniukas man pasakė patį smagiausią komplimentą, kokio esu sulaukęs. Vaikas drąsiai priėjo prie manęs ir tarė, kad nuo šiol „Erikas Akmenširdis“ jo mėgstamiausias filmas po „Terminatoriaus 2“, – neslėpė džiugesio I. Raag.
Filmo kūrėjai pripažįsta, kad šis filmas – nemenkas iššūkis visai filmavimo komandai. „Filme pamatysime daugybę efektų, sustiprinančių filmo emociją. Anksčiau nesu kūręs filmo su didžiuliu kiekiu specialiųjų efektų. Tai neabejotinai sudėtingiausias ir kompleksiškiausias filmas, kokį man yra tekę kurti“, – prisipažįsta filmo režisierius.
Kino juostoje kuriamas fantazijų pasaulis labai įspūdingas. Pasak režisieriaus, įkvėpimo šiam filmui jis sėmėsi iš garsiųjų Hario Poterio knygų. „Visuomet buvau uolus knygų apie Harį Poterį skaitytojas. Lentynose turiu visas Džoanos Rouling knygas, jos – neišsenkantis fantazijų lobynas. Kurdamas savąją istoriją tvirtai sau pasakiau, jeigu kada gyvenime bus suteikta laisvė panaudoti visą savo vaizduotę, tai atsitiks šiame filme“, –prisipažįsta režisierius.
Kino istorija pasakoja apie vienuolikametį berniuką Eriką, kuris galvoja, jog jo širdis akmeninė. Atvykęs į paslaptingą pilį, Erikas susipažįsta su aktyvia ir išdykusia mergaite Marija. Marija turi slaptą planą – surasti bei išgelbėti savo mamą, kurią prie Afrikos krantų pagrobė piratai. Abu vaikai leidžiasi į neįtikėtinų nuotykių kelionę giliausiomis ir paslaptingiausiomis pasaulio jūromis.
Filmas „Erikas Akmenširdis” – brangiausias Estijos vaidybinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant kartu su Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Liuksemburgo bei Suomijos prodiuseriais. Kūrybinę komandą sudaro geriausi savo srities specialistai ir tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, tarp kurių ir lietuvių kūrėjų pavardės. Už muzikos skambesį šiame filme atsakingas kompozitorius Kipras Mašanauskas, garso režisierius – Vladimiras Golovnickis. Filmo prodiuseriai Lietuvoje – „Studio Uljana Kim“. Filmo gamybą ir platinimą dalinai finansavo „Lietuvos kino centras“.

Nuo kovo 3 dienos kino teatruose – smagi ir pamokanti  istorija visai šeimai apie tris linksmuolius plėšikus „Trys plėšikai ir liūtas“. Animacija sukurta pagal Norvegijos vaikų rašytojo Thorbjørno Egnerio knygą – „Kai plėšikai atvyko į Kardamono miestą”. Ši knyga savo šalyje tokia populiari, kad drąsiai ją būtų galima lyginti su mylimiausia Švedijos vaikų rašytoja Astrida Lindgren bei su lietuvių rašytojos Linos Žutautės sukurtu personažu „Kakė Makė“.

Norvegijoje turbūt nerastumėte žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie tris žaviuosius nenaudėlius Kasparą, Jasperą ir Džonataną. Ne viena karta, šioje šiaurės šalyje, užaugo klausydamiesi neįtikėtinai nuotaikingos istorijos. Jai įprasminti sukurtas ne vienas teatro spektaklis, o Kristiansando mieste  įsikūręs pats tikriausias Kardamono miestelio teminis parkas, skirtas pramogoms su visa šeima. Jame galima sutikti ne tik pagrindinius veikėjus,  bet ir pasivažinėti oranžiniu miestelio tramvajumi. Praėjus daugybei metų į šią istoriją atsigręžė ir kino kūrėjai.

„Šiandien ši istorija išlieka tokia pat populiari ir žavi,  kaip ir tada, kai ji buvo sukurta. Joje – svarbios ir aktualios draugystės, tolerancijos, padarytų klaidų suvokimo ir atleidimo temos. Čia daug juoko, skambių įsimenančių dainelių, kalbantis kupranugaris, pats tikriausias naminis liūtas, žavingi Kardamono miestelio gyventojai   – visa tai pamatysime ir animacinėje istorijoje “, –  pasakoja režisierius Rasmus A. Sivertsen.

Režisierius prisipažįsta, kad sukurti filmą apie tai, su kuo tiek daug žmonių turi gilų ryšį, yra iššūkis. „Ši istorija Norvegijoje taip gerai žinoma, kad kiekvienas turi savo nuomonę apie tai, kas tokiame filme teisinga ir kas ne. Daug dėmesio skyrėme, kad tiek vaikai, tiek suaugę žiūrovai patirtų pačias linksmiausias, teigiamiausias ir gražiausias emocijas, suprastų šios istorijos pamokas“, –  teigia režisierius.

Animacinė istorija pasakos apie tris plėšikus, kurie naktimis nuolat apiplėšia Kardamono miestelio kepyklėles ir dešrų parduotuvėles. Gyvena jie – miestelio pakrašty ir savo labai netvarkinguose namuose laiko – tikrą liūtą! Kartą jiems į galvą šovė geneali mintis – pavogti pačią geriausią namų tvarkytoją – panelę Sofi ir štai tada patys linksmiausi nuotykiai prasidėjo. Pačioje istorijos širdyje slypi žinia apie tai, kad padarius klaidų niekada nevėlu pasitaisyti.