MONSTRŲ ATOSTOGOS

Helovynas palauks, jis tik rytoj – pasiruošti spėsime, – nutarė trys geriausi draugai Kajus, Leila ir Edis! Būtent šįvakar, leidžiantis saulei, galima pagauti pačią didžiausią bangą! Nieko nelaukę mažieji nuotykių ieškotojai, palikę visus šventinius rūpesčius kitiems, išskuba į žydrąją lagūną. Juk ten, be bangų, dar toji paslaptinga ola po vandeniu į kurią nusigauti dabar pats metas! 

VALSTYBINĖS LAIDOTUVĖS

Praėjus 66 metams po Josifo Stalino mirties, garsus ukrainiečių režisierius – Sergejus Loznica, savo naujausiam filmui kruopščiai atrinko dar nematytus, unikalius kadrus iš diktatoriaus laidotuvių. Lapkričio 22 dieną kino juostoje „Valstybinės laidotuvės“ išvysime grandiozinį, bauginantį ir groteskišką, trijų dienų trukmės laidotuvių spektaklį, kuriame atskleidžiamas protu nesuvokiamas asmens kulto garbinimas. 

SROVIŲ KARAS

T. Edisonui užpatentavus nuolatinę elektros paskirstymo sistemą, atsirado daugiau žmonių, norinčių ją patobulinti, tarp jų – ir Džordžas Vestinghauzas bei Nikola Tesla, kurie sukūrė savo kintamosios elektros pasiskirstymo sistemą. Pasirinkti vieną elektros perdavimo sistemą buvo būtina, nes skirtingų metodų ir prietaisų naudojimas didino sąnaudas ir buvo tikras galvos skausmas ne tik įmonėms, bet ir valstybėms. Susidūrus T. Edisono ir konkurentų – Dž. Vestinghauzo bei N. Teslos interesams JAV kilo vadinamasis „Srovių karas“. 

PARTENONAS

Pigiame viešnamio kambarėlyje Atėnų tvirtovės papėdėje žmogus prisimena nepaprastus savo gyvenimo įvykius. Į paviršių iškyla prisiminimai apie nepatirtą meilę, skausmą, ilgesį, turtus ir tikėjimą, kad ateityje jo laukia gyvenimas, kokio jis visada laukė. Jo nerami siela blaškosi po visą pasaulį, vieną sekundę jis Odesoje, kitą – Stambule, Atėnuose ar tolimoje Šiaurės Ugandoje. Žmogus atmena kaip savo kelyje sutiko kurdų gangsterį Garipą, kavinės savininką – Mehdi, dvi vienodo likimo seseris – prostitutes Aną ir Sofiją. Šie, visuomenės užribyje atsidūrę žmonės – ypatingi istorijų pasakotojai, kurių gyvenimai susipinantys ir vėl išsiskiriantys vienoje siužetinėje linijoje. 

TARNAS

Oligarcho sūneliui Grigorijui jau seniai jūra iki kelių, o gyvenimas panašus į rojų žemėje. Prabangūs automobiliai, gražiausios moterys, audringas naktinis gyvenimas – viskas ranka pasiekiama čia ir dabar. Jam negalioja jokios taisyklės, jokie draudimai, jokie apribojimai. Juk visus didesnius ar mažesnius nesklandumus galima užglaistyti, o jeigu situacija nepataisoma – ją visuomet pataisys dideli pinigai arba turtingo tėtuko ryšiai… 

FIKSIAI PRIEŠ KRABIUS

Fiksiai atsirado tada, kai tik žmonės pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Turbūt esate patyrę, kaip sugedęs daiktas kartais susitaiso pats ir pradeda veikti taip, lyg jam nieko nebūtų nutikę. Taip, tai Fiksių darbas! Šie mažyčiai, draugiški ir žingeidūs žmogeliukai gyvena lygintuvuose, kompiuteriuose, televizoriuose, netgi šaldytuvuose ir daro tikrus stebuklus – nepastebimai taiso sugedusius įrenginius. Juos naujų taisymo būdų savo laboratorijoje moko išmintingasis profesorius Eugenijus. 

Nepamirštama vizualinė patirtis Manto Kvedaravičiaus filme „Partenonas“

Parthenon
 
Nuo gruodžio 6 dienos kino teatruose – didelio atgarsio kino pasaulyje sulaukęs, Manto Kvedaravičiaus filmas „Partenonas“. Tarptautinį pripažinimą pelniusiose dokumentinėse juostose „Barzakh“ (2011) ir „Mariupolis“ (2016) tyrinėjęs sapnus, mirtį, meno formas ir karą, naujausioje kino juostoje, atsigręžia į atminties ir kūniškumo temą.

Vizuali kelionė per Turkiją, Ukrainą, Graikiją, Šiaurės Ugandą, atkreipiant dėmesį į šiuolaikinės Europos problemas, ieškant atminties ir kūniškumo – tokį kino ekranuose matysime M. Kvedaravičiaus filmą „Partenonas“. Unikalios filmo herojų patirtys, pasakojamos skirtingose pasaulio vietose, leis žiūrovui išgyventi stulbinančią vizualinę ir jausminę patirtį, kurią Venecijos FIPRESCI (tarptautinė kino kritikų asociacija) žiuri įvertino penkiomis žvaigždutėmis.

„Nuostabus režisieriaus darbas, puikiai atitinkantis šiuolaikinį žmogų, pasiklydusį šiuolaikinio pasaulio chaose“, – filmui pagyrų negaili Italijos kino kritikai.

„Partenonas” netelpa į tradicinio filmo rėmus ir neapsiriboja tradiciniu pasakojimu. Kino juostoje tikras ir siurrealistinis pasaulis susilieja, ir, tokiu būdu, sukuria naujus, nematytus vaizdinius ir potyrius“, – apie lietuvių režisieriaus kūrybą kalba Raffaele Meale.

Kino kamera seka filmo „personažus“ iš labai arti, vaizdiniai įsiręžia į atmintį ir šokiruoja. „Filmo herojų veidai lyg iš Rembranto paveikslų, vos pastebimi jų gestai ir emocijos pasakoja apie nesuvaidintą žmogiškąjį trapumą, jų begalinę istorijų simfoniją, kuriais meistriškai diriguoja M. Kvedaravičius“, – pastebi kino kritikė Mariangela Sansone.

Tamsiuose kambariuose, kuriuose šviesa neturi teisės prasiskverbti, M. Kvedaravičus ieško atsakymų ar žmogaus kūnas vis dar susijęs su intymumu, ar jame dar yra prasmės, ar kūno atmintyje kas nors dar liko?

Režisierius palieka pačiam žiūrovui nuspręsti, kaip jis supranta filme pasakotą istoriją. M. Kvedaravičiui kur kas svarbiau perteikti jausminę filmo pusę – sekti ir išgyventi šokiruojančią filmo istoriją, nes herojų patirtys, vienaip ar kitaip, susijusios su šiuolaikinėmis žmonijos problemomis“, – teigia italų kino kritikas Pietro Masciullo.

Taigi, „Partenonas“ peržengs tradicinio kino ribas, pasaulio chaose ieškos žmogiškosios esmės, o kino kamera bus tik instrumentas, padėsiantis atrasti naują, dar neištirtą tikrovę.

skaityti daugiau